Adresas: P. Lukošaičio g. 18, Vilkyškių mstl., Pagėgių sav.
Vasario 23 d., pirmokų Gamtos ir menų integruotame modulyje (STEAM)vyko tikra pavasarinė sėja- patyriminė veikla “Sudaigink sėkliukę”. Mokiniai, pasiskirstę grupėmis po 3-4, sėjo atsineštas sėklas. Prieš tai aptarė sėklų formą, spalvą, paruošė žemę, sėjo ir laistė. Dabar beliko laukti pirmųjų daigelių… kas išdygs pirmiausia? Laukime.
2022-02-21 dešimtokai dalyvavo projekto „Tyrinėjimo menas: mokomės bendruomenėje“ zoom sesijoje – susitikime su kuriančiu praktiku Liudu Vyšniausku. Įnirtingas darbas vyko mūsų jau susibūrusiose grupėse. Rašėme laiškus, kūrėme apklausą, matavome, skaičiavome, braižėme ir projektavome. Aptarėm konkrečius darbus. Projektas jau mato finalinę datą!!!
Kas gali būti gražiau už Šv. Valentino dieną mokykloje? Juk meilė-tai pats gražiausias jausmas ir ši diena viena iš nuostabiausių dienų metuose. Todėl mūsų mokykloje tradiciškai buvo minima Šv. Valentino diena. Mokiniai sveikino vieni kitus su šia nuostabia diena. Žinias apie šią dieną pasitikrino protų mūšyje „Šv. Valentino diena“. Norisi tikėti, jog Šv. Valentino diena atnešė į mokyklą daugiau meilės. Mylėkime ir rodykime meilę vienas kitam nuolat!
Vasario 11 d. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje paminėtos poeto Algimanto Mackaus 90-osios gimimo metinės. Į popietę „Grįžtu į prarastus namus“ buvo pakviestos mūsų gimnazijos mokinės, dalyvavusios šiai poeto sukakčiai skirtame rašinių konkurse. Savo rašiniuose Austėja Jonkaitytė (IIg), Guoda Eičaitė (IIg), Eva Šimkutė (IVg) ir Kamilė Majoravičiūtė (IVg) gilinosi į A. Mackaus biografiją ir kūrybą, jo ryšius su Pagėgių kraštu ir Lietuva, domėjosi poeto gyvenimu ir veikla JAV. Guoda popietėje skaitė eilėraščio „Grįžimas į lygumas“ interpretaciją. Rašinių autorės praturtėjo ne tik naujomis žiniomis, maloniais įspūdžiais, bet ir buvo gausiai apdovanotos popietės organizatorių ir rėmėjų.
„Tyrinėjimo menas: mokomės bendruomenėje“ projektas sparčiai juda į priekį. Mokytojų klubo dalyviai susitinka su tyrėju Eimantu nuotoliniuose susitikimuose, kurių metu daug kūrybiškumo, patyriminių metodų išbandome visi praktiškai. Visuomet susitikimai palieka geras emocijas visiems…!
Kūrybos pamoka ir jos organizavimo principai, kūrybiniai mokymo(si) metodai, kaip juos sekasi pritaikyti praktiškai savo pamokose? Įvairūs metodai gali padėti mokytojui atskleisti dalyko turinį taip, kad mokiniai jį suprastų, lengviau įsisavintų, kūrybingai juos naudotų mokindamiesi. Siekiant atskleisti mokinių galimybes ir poreikius, formuoti netradicinius darbo santykius klasėje, kilo idėja – metodų gausumą pritaikyti pamokose. Kaip sekėsi, susitikome pasidalinti pastebėjimais, ką mokytojams suteikia kūrybiškas mokymasis, koks yra kūrybiško mokymosi tikslas, poveikis, rezultatas, samprotavome apie pasitikėjimą mokiniais ir jų galimybėmis.
#Kūrybinės Jungtys #TyrinėjimoMenas #KESM
2022-02-04 MOKONOMIKA Šiandiena gimnazijos I-IV g klasių mokiniai dalyvavo „Swedbank“ Lietuvoje iniciatyva surengtoje didžiausioje nuotolinėje pamokoje „Mokonomika“. „Mokonomikos“ pamoka prisideda prie UNICEF ir UNESCO rengiamos „Didžiausios pamokos pasaulyje“, kurios tikslas kurti inovatyvias švietimo priemones, įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. II g klasės mokiniai klausėsi prof. R. Laužiko „Istorijos (ne)suklastosi. Kas saugo mūsų istoriją?“ ir S. Laiconaitės „Nepasisekė? Puiku!“ pranešimų. Po pertraukos bibliotekoje Dr. D. Dapkutės „Moterys prieš vėžį: mokslininkės išdrįsusios atrasti.“ ir L. Žemaitytės – Kirkman „Kaip įdarbinti technologijas, kad jos ne trukdytų, o padėtų mokytis?“ pranešimų klausėsi IV g klasės mokiniai. M. Jančiauskienės „Kodėl svarbu atpažinti savo jausmus?“ ir Dr. M. Jastramskio „Kodėl demokratija apsimoka?“ pranešimų prie arbatos puodelio klausėsi III g klasės mokiniai. Po ilgosios pertraukos į biblioteką atkeliavo I g klasės mokiniai, kurie išklausė I. Maršantaitės pranešimo „Nusiimk stereotipų akinius.“ Ir Dr. N. Mačiulio pranešimo „Finansinių burbulų anatomija.“. Pertraukų metu visoms klasėms, kaip nesuskaitmenintą istorinį daiktą, rezonuojant į pirmo pranešėjo pristatymą, panaudojau senas nuotraukas. Parodžiau kaip atrodė mūsų mokykla ir jos aplinkos nuo 1957 metų iki dabar. Integruojant mokomuosius dalykus ir karjeros ugdymą, pasitelkiant informacijos pateikimą kitaip, matant senas foto, pajaučiant ir reflektuojant – informacija įsimenama ilgam.
2022-02-03 dienos popietę Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos jaunosios IIg kl. mokinės Austėja, Agnė ir vyresniosios mokytojos Sonata, Laura MEPA projekto ambasadorės, dalyvavo dar viename nuotoliniame diskusijų cikle „Apie vertybes ir teises ateities Europoje“, kurį organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, EUROPE DIRECT centras Panevėžyje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas bei Jean Monnet Chair profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Diskusijos pradžioje buvo pateikta apklausa, kurioje reikėjo savo manymu pasirinkti dvi, tris sritis, kurios yra svarbiausios svarstant apie Europos vertybių ir teisių ateitį? Paaiškėjo, kad svarbiausios yra žmogaus teisių, kova su įvairių formų diskriminiacija, lyčių lygybė. Įžvalgomis ir kokie pokyčiai būtų reikalingi, siekiant įtvirtinti europiečių lygybę ir teises, pasidalino profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinoji vadovė Agnė Kazlauskaitė. Anot ekspertų vertybės ir teisės prasideda nuo mūsų pačių, nuo artimos aplinkos – šeima, mokykla, klasė, valstybė… Toliau vyko idėjų dirbtuvės – darbas grupėse „Kokie yra pagrindiniai Europos vertybių ir teisių srityse kylantys iššūkiai ir kaip juos įveikti?“ Kiekviena grupė pateikė po dvi, tris problemas, siūlė savo sprendimo būdus, vėliau bendrai pristatė savo rezultatus bei juos aptarė. Tuomet buvo dar viena pateikta apklausa „Kurias šių idėjų palaikote labiausiai?“. Balsavimo rezultatai parodė, kad turėtų būti geresnis švietimas apie piliečių turimas pareigas, geriau suprasti diskriminacijos priežastis ir įtraukti visas grupes, šviesti visuomenę apie skirtingų tautų kultūrą.
Džiaugiamės savo įdomia patirtimi, įgytomis žiniomis platesniame kontekste, įžvalgomis, pasidalintais sprendimais, kur kartu su kitų dalyvių idėjomis turėjome galimybę prisidėti prie Konferencijos dėl Europos ateities, kuri vyks pavasarį. Plačiau apie tai https://futureu.europa.eu/?locale=lt., pasiūlykite ir savo idėjas.
